šventieji keliautojų globėjai

Šv. Kristoforas - keliautojų globėjas

Visų Šventųjų dieną nusprendžiau parašyti apie šventuosius globėjus. Kadangi gidai savo šventojo globėjo dar neturi, taigi šįkart - apie keliautojų globėjus. Geriausiai pažįstamas - Šv. Kristoforas, tačiau be jo keliautojų globėju laikomas Šv. Arkangelas Mykolas, Šv. Brigita iš Airijos ir keletas kitų, tikriausiai mums mažiau žinomų: Šv. Juozapas Kupertinietis, Šv. Bona Pizietė.

Šv. Kristoforas - III a. gyvenęs milžinas, kankinys, už savo tikėjimą paaukojęs gyvybę. Kadangi jis šventai atliko kasdienes savo pareigas – nešiojo per upę žmones (ir patį Kristų), ištvėrė žiaurius kankinimus ir mirė baisia mirtimi, Kristus šį šventąjį apdovanojo didelėmis malonėmis. Jo užtarimas apsaugo nuo nelaimių įvairiose kelionėse, o namus – nuo stichinių nelaimių – griaustinių, uraganų, žemės drebėjimų. Taip pat atverčia nusidėjėlius, gydo alkoholikus, gelbsti nuo staigios ir netikėtos mirties, epilepsijos priepuolių, todėl jo statulos buvo statomos pakelėse, prie tiltų, namų, bažnyčios.

Šv. Kristoforas paprastai vaizduojamas su trimis atributais: kūdikėliu Jėzumi, lazda ir palme. Dažniausiai Šv. Kristoforas vaizduojamas brendantis per upę, ant pečių jam sėdi Kristus, laikantis Žemės rutulį, o pats Kristoforas yra atsirėmęs į didelę palmės lazdą. Daugiau apie Šv. Kristoforą galima pasiskaityti čia.

Šv. Kristoforas

Arkangelas Rapolas – judėjų, krikščionių ir musulmonų arkangelas. Legenda pasakoja, kad kai karalius Saliamonas meldėsi prašydamas Dievo padėti pastatyti šventyklą, šis atsiliepė dovanodamas žydų karaliui stebuklingą žiedą, kurį įteikė per arkangelą Rapolą.

Rapolas yra keliautojų bei piligrimų gynėjas, todėl vaizduojamas su sparnais, keliautojo drabužiais ir sandalais. Paprastai jis turi kelionmaišį (kartais pintinę), piligrimo lazdą (Dievo pasiuntinio ženklą), gertuvę, rankose laiko apvalią dėžutę ar komuninę. Arkangelas Rapolas dėvi žalią apsiaustą, kurio spalva simbolizuoja gyvenimą ir sveikatą. Daugiau apie Šv. Rapolą - čia.

Šv. Arkangelas Rapolas

Šv. Brigita iš Airijos, gyvenusi V a. Jos tėvas buvo pagonių vadeiva, o motina – portugalų vergė. Pagonis tėvas Brigitai draudė išpažinti krikščionišką religiją. Brigita buvo dosni, remdavo neturtingus vietinius ir keliautojus, kurie atvykdavo prie jos tėvų namų durų. Būtent dėl šios priežasties šv. Brigita tapo keliautojų globėja.

Šv. Brigita iš Airijos

Šv. Juozapo Kupertiniečio (XVII a.) biografijoje daug nesėkmių ir sunkumų: gimęs tvarte, anksti likęs našlaičiu, neturėjęs pinigų, buvęs negabus ir nerangus, šiaip ne taip Dievo Motinos užtarimu išlaikęs egzaminus ir tapęs kunigu, tačiau dėl savo mažaraštiškumo ir ne itin gero charakterio buvo nuolat siunčiamas į užkampius. Visgi jis buvo pasišventęs tikėjimui ir labai pamaldus. Vienos savo ekstazės metu jis pakilęs į orą, todėl ir laikomas aviatorių ar keliaujančiųjų oru globėju.

Šv. Juozapas Kupertinietis

Šv. Bona Pizietė (XII a.) kita šventoji, lydėjusi tūkstančius piligrimų devyniose 1000 mylių kelionėse iš Pizos į Šiaurės Ispaniją, todėl ji paskelbta saugių kelionių ir piligrimų globėja. 

Šv. Bona Pizietė

Kai kurie šaltiniai teigia, kad ir Šv. Valentinas iš Romos, mums gerai žinomas įsimylėjėlių globėjas, yra ir keliautojų globėjas. 

Šv. Valentinas iš Romos

Šia proga duoklę galime atiduoti ir Šv. Jackui (ar Hiacintui), kuriam skirta koplyčia pastatyta Vilniuje ties keliu į Kauną. Buvo tikima, kad jis globoja keliautojus, todėl vykstantys iš Vilniaus į Kauną prieš kelionę pasimelsdavo prie koplyčios, kad Šv. Jackus apsaugotų juos nuo Panerių miškuose siaučiančių plėšikų. 

Šv. Jackaus skulptūra ant koplyčios Vilniuje

Netrukus parašysiu ir apie romėnų, graikų, skandinavų, pagonių dievybes, globojančias keliautojus.