pirmasis sezonas. trumpa apžvalga ir mozės ragai.

raguotas mozė
vilniaus arkikatedros sienoje

Esu nauja gidė, dirbanti kelis mėnesius. Neseniai susiskaičiavau, kiek ekskursijų jau vedžiau, ir pasirodė, kad ne tiek jau ir mažai. Ne kelias, ne keliolika - kelias dešimtis. Savo miestą parodžiau keliems šimtams užsieniečių, didžiajai daugumai kurių jis labai labai patiko. Dabar sezonas lyg ir baigiasi, todėl galiu ramiai susirašyti įspūdžius, kurių susikaupė ir galvoje, ir užrašų knygelėse, ir facebooke. Kad tik žinočiau, nuo ko pradėti...

Ar buvo sunku? Be galo. Nebuvo nė vienos ekskursijos (nesvarbu, ar vesčiau ją keturiasdešimt aštuoniems, ar dviems žmonėms), į kurią eičiau rami. Kaskart skaitydavau iki nukritimo, kaldavau architektūrinius terminus (kuriuos nuolat pamiršdavau - ir dabar neatsimenu, kuo skiriasi medalionai nuo kartušų ir rokailių, nerviūros nuo travėjų, dorėninis orderis nuo jonėninio ir t.t.), vienuolių pavardes ir šventųjų simbolius, paveikslų ir skulptūrų pavadinimus, ieškodavau mūsų istorijoje ar architektūroje sąsajų su turistų šalimis.