kodėl puerta de la aurora ir šiek tiek įdomaus apie aušros vartus

Puerta de la Aurora (isp.) reiškia Aušros Vartus. Kodėl taip pavadinau savo tinklaraštį? Didelių gudrybių ieškoti nereikia. Mano vardas Aušra, o savo turistams paprastai "leidžiu" save vadinti ispanišku savo vardo atitikmeniu "Aurora". Nematau reikalo, kad vos kelias valandas būdami su manimi, jie džiovintų savo smegenis ir laužytų liežuvius, bandydami prisiminti ir ištarti mano tikrąjį vardą. Na o Aušros Vartai - reikšmingas Vilniaus simbolis,  vienintelė vieta mieste, kur labai vizualiai galima parodyti viduramžiško senamiesčio pradžią (arba pabaigą). Kadangi, kaip jau esu minėjusi, su turistais dažniausiai nuo šios vietos pradedu ekskursiją pėsčiomis, man Aušros Vartai simbolizuoja pradžią. Visuomet, prieš įžengiant pro vartus į miestą, turistus sulaikau, papasakoju miesto sienos atsiradimo ir išnykimo istoriją, užsimenu apie šios vietovės šventumą ir pasistengiu sudominti už šių vartų slypinčiomis paslaptimis. Tikiuosi, kad panašiai bus ir su šiuo tinklaraščiu, kuriuo bandau atverti vartus į spalvingo gido darbo įspūdžius.

Prieš įžengiant pro Aušros Vartus aš paprastai paminiu tokius dalykus:

• Miesto sienos atsiradimo istorija. Kaip miestui kilusi grėsmė dėl totorių antpuolių ir dėl pašlijusių santykių su Maskva; dėl to atsiradęs poreikis aptverti miestą. Kaip karalius Aleksandras XVI a. pr. apjojęs Vilnių ir susmaigstęs nuorodas, kur turėjusi stovėti siena, kaip suskirstęs "dalimis" ir nurodęs kiekvienam miestiečiui jo privalomą pastatyti dalį. Kaip nesutikę su šia mintimi miestiečiai buvo keldinami už miesto sienos, o sutikusiems, bet neturėjusiems pakankamai lėšų gyventojams buvo leista suręsti laikiną medinį statinį su mintimi, kad atsiradus pinigų, jie turės sumūryti savo dalį iš akmenų ir plytų. Kaip tokios statybos tęsėsi gerą dvidešimtmetį. (neseniai paskaičiau Laimono Briedžio knygoje, kad sienos poreikis atsirado ir dėl sifilio epidemijos. Mat po 4 metų, kai pirmą kartą XV a. pab. Neapolyje buvo užfiksuotas šios ligos atvejis, Vilniuje jau sirgo ja daugelis.)
• Vartų pavadinimo istorija. Čia jos nedetalizuosiu, tik pabrėšiu, kad kartais čia užsimenu ir apie Medininkus. Apie pilį, kuri buvusi labai svarbi LDK, ir kuri yra apie 30 kilometrų nuo Vilniaus pilies. 30 kilometrų - tai atstumas, kuriuo senovėje buvo galima įžvelgti dūmus, kaip perspėjimą apie artėjantį priešą. Šioje vietoje visuomet paminiu ir didingąją Trakų salos pilį, kuri irgi yra per "dūmo atstumą" ir paraginu neapsisprendusius būtinai ten apsilankyti.
• Parodau atike esantį Vytį ir paminiu, kad tai vienas iš 3 Vilniaus Vyčių, kurie išbuvo nesunaikinti visą sovietų okupacijos laikotarpį (apie kitus du pasižadu papasakoti vėliau, ir, jei nepamiršiu, įdėsiu nuorodą iš čia irgi).
• Sienos sugriovimo istorija ir viduramžių miestiečių tradicijos pilti šiukšles už miesto sienos ribų, kas sutrukdė caro kareiviams išgriauti sienos pamatus, ir kas dabar leidžia archeologams nustatyti beveik tikslią sienos buvimo vietą. 
• Prieš įeinant pro vartus, paminiu, kad tai buvę svarbiausi miesto vartai, pro juos į miestą įriedėdavo karalių, kunigaikščių, didikų karietos, įvažiuodavo žymiausi ir svarbiausi miesto svečiai. Pro šiuos vartus įžengė ir Napoleonas. Tuomet dar kartą perklausiu, ar turistai pasiruošę įeiti į miestą, ir, jei taip, vos įėję tegu apsižvalgo ir pamato, dėl ko tai vieninteliai per jokią okupaciją nesugriauti, iki šiol išlikę miesto vartai. 

Įėjus pro vartus ir turistams apsižvalgius bei nufotografavus koplyčią, šalia kitų dalykų, papasakoju štai ką:

• Apie vietovės šventumą: vilniečių tradiciją einant Aušros Vartų gatve nusiimti galvos apdangalus, ištraukti rankas iš kišenių, o pamaldžiuosius paraginu ir persižegnoti. Parodau didžiuosius koplyčios langus ir pasakau, kad vietoje, kur stovime, žmonės klausosi mišių ir meldžiasi. 

• Apie "Vilniaus Madonos" stebuklingumą: kaip koplyčią griovę švedų kareiviai durimis per galvas gavo ir žuvo. 

• Apie tai, kad tai jokia "Juodoji Madona", kaip visi kažkur yra prisiskaitę, kad Mergelės Marijos juodumas - tai tik apgaulingas vaizdinys, susidarantis nuo šviesos atspindžio auksinėse paveikslo detalėse.

Kai prisiminsiu daugiau įdomių detalių, būtinai papildysiu šį įrašą.